Piešdamas abstrakcijas siekiu erdvės, šviesos ir tikslumo, galvoju apie žiūrovą ir aplinką, kurioje paveikslas “gyvens”, todėl didesnė dalis paveikslų yra neutralūs, su gilesne vizualine potekste ir sluoksniais. Pradėjęs nuo pirminio vizualinio sumanymo, ilgai ieškau ir komponuoju spalvas, jų tarpusavio santykį, siekiu “išsvertos” kompozicijos, lengva ranka tapyto paveikslo pojūčio.

Tapybos darbuose gvildenu fundamentalesnes, gilesnes temas, kur kas ilgiau brandinu vizualines idėjas, ilgai ruošiuosi ir planuoju paveikslo atlikimo techniką.

Dailės akademijoje išmokau į įvairias išraiškos priemones žiūrėti laisvai, kaip į įrankius, todėl nebijau skaitmeninių priemonių ir printais lengvai reiškiu idėjas, eskizus ir pastebėjimus, eksperimentuoju su analoginių ir skaitmeninių kūrybos priemonių sinteze.

Laikausi požiūrio, kad esu atsakingas prieš savo žiūrovą, žiūrovas yra nusipelnęs geros patirties, todėl kuriu daugiausiai šviesių temų paveikslius, vengiu pamatinių baimių ar nerimo išgyvenimų išraiškų tapyboje, nelaikau to dideliu privalumu ar tauriu dalyku.